/ru/
отвердевать, затвердевать
/en/
become hard/solid, harden; (sustingti) set
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sukietėju | sukietėjau | sukietėdavau | sukietėsiu |
| 2p.sg. | sukietėji | sukietėjai | sukietėdavai | sukietėsi |
| 3p.sg. | sukietėja | sukietėjo | sukietėdavo | sukietės |
| 1p.pl. | sukietėjame, sukietėjam | sukietėjom, sukietėjome | sukietėdavome, sukietėdavom | sukietėsim, sukietėsime |
| 2p.pl. | sukietėjate, sukietėjat | sukietėjote, sukietėjot | sukietėdavote, sukietėdavot | sukietėsit, sukietėsite |
| 3p.pl. | sukietėja | sukietėjo | sukietėdavo | sukietės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sukietėčiau | sukietėtumėm, sukietėtumėme, sukietėtume |
| 2p. | sukietėtumei, sukietėtum | sukietėtumėt, sukietėtumėte |
| 3p. | sukietėtų | sukietėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sukietėkim, sukietėkime | |
| 2p. | sukietėk, sukietėki | sukietėkite, sukietėkit |
| 3p. | tesukietėjie, tesukietėja | tesukietėja, tesukietėjie |