/ru/
применить; приспособить
/en/
1. (priderinti) fit (to), adapt (to), accommodate (to); 2. (panaudoti) apply, use, employ, practise
/de/
anpassen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pritaikau | pritaikiau | pritaikydavau | pritaikysiu |
| 2p.sg. | pritaikai | pritaikei | pritaikydavai | pritaikysi |
| 3p.sg. | pritaiko | pritaikė | pritaikydavo | pritaikys |
| 1p.pl. | pritaikome, pritaikom | pritaikėme, pritaikėm | pritaikydavom, pritaikydavome | pritaikysim, pritaikysime |
| 2p.pl. | pritaikote, pritaikot | pritaikėte, pritaikėt | pritaikydavot, pritaikydavote | pritaikysit, pritaikysite |
| 3p.pl. | pritaiko | pritaikė | pritaikydavo | pritaikys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritaikyčiau | pritaikytume, pritaikytumėm, pritaikytumėme |
| 2p. | pritaikytumei, pritaikytum | pritaikytumėte, pritaikytumėt |
| 3p. | pritaikytų | pritaikytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritaikykim, pritaikykime | |
| 2p. | pritaikyki, pritaikyk | pritaikykit, pritaikykite |
| 3p. | tepritaikai, tepritaiko | tepritaikai, tepritaiko |