|
|
|
|
литовский словарь / susiprotėti | | susiprotė́ti (susiprotė́ja, susiprotė́jo) взяться/браться за ум, образумиться/образумливаться, догадаться/догадываться
/en/ žr. susiprasti 1
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susiprotėju | susiprotėjau | susiprotėdavau | susiprotėsiu |
---|
2p.sg. | susiprotėji | susiprotėjai | susiprotėdavai | susiprotėsi |
---|
3p.sg. | susiprotėja | susiprotėjo | susiprotėdavo | susiprotės |
---|
1p.pl. | susiprotėjam, susiprotėjame | susiprotėjome, susiprotėjom | susiprotėdavome | susiprotėsime |
---|
2p.pl. | susiprotėjate | susiprotėjot, susiprotėjote | susiprotėdavote | susiprotėsite |
---|
3p.pl. | susiprotėja | susiprotėjo | susiprotėdavo | susiprotės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susiprotėčiau | susiprotėtume, susiprotėtumėme |
---|
2p. | susiprotėtum, susiprotėtumei | susiprotėtumėte |
---|
3p. | susiprotėtų | susiprotėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susiprotėkime, susiprotėkim |
---|
2p. | susiprotėki, susiprotėk | susiprotėkit, susiprotėkite |
---|
3p. | tesusiprotėja, tesusiprotėjie | tesusiprotėja, tesusiprotėjie |
---|
|