/ru/
напросить; напрашивать; приглашать
/en/
invite/ask (a lot of guests, etc.).
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikviečiu | prikvietiau, prikviečiau | prikviesdavau | prikviesiu |
| 2p.sg. | prikvieti | prikvietei | prikviesdavai | prikviesi |
| 3p.sg. | prikviečia | prikvietė | prikviesdavo | prikvies |
| 1p.pl. | prikviečiame, prikviečiam | prikvietėm, prikvietėme | prikviesdavome, prikviesdavom | prikviesime, prikviesim |
| 2p.pl. | prikviečiate, prikviečiat | prikvietėt, prikvietėte | prikviesdavote, prikviesdavot | prikviesit, prikviesite |
| 3p.pl. | prikviečia | prikvietė | prikviesdavo | prikvies |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikviesčiau | prikviestume, prikviestumėm, prikviestumėme |
| 2p. | prikviestumei, prikviestum | prikviestumėte, prikviestumėt |
| 3p. | prikviestų | prikviestų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikvieskime, prikvieskim | |
| 2p. | prikviesk, prikvieski | prikvieskit, prikvieskite |
| 3p. | teprikvietie | teprikvietie |