|
|
|
|
литовский словарь / graibinėti | |
graibinė́ti (graibinė́ja, graibinė́jo) džn. mžb.
1. хватать, ощупывать;
2. (nuo paviršiaus) снимать, счерпывать
/en/
1. (čiupinėti) feel, touch ; 2. (nuo paviršiaus) take off (often in small quantities)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | graibinėju | graibinėjau | graibinėdavau | graibinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | graibinėji | graibinėjai | graibinėdavai | graibinėsi |
|---|
| 3p.sg. | graibinėja | graibinėjo | graibinėdavo | graibinės |
|---|
| 1p.pl. | graibinėjam, graibinėjame | graibinėjom, graibinėjome | graibinėdavom, graibinėdavome | graibinėsime, graibinėsim |
|---|
| 2p.pl. | graibinėjate, graibinėjat | graibinėjote, graibinėjot | graibinėdavote, graibinėdavot | graibinėsit, graibinėsite |
|---|
| 3p.pl. | graibinėja | graibinėjo | graibinėdavo | graibinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | graibinėčiau | graibinėtume, graibinėtumėm, graibinėtumėme |
|---|
| 2p. | graibinėtumei, graibinėtum | graibinėtumėte, graibinėtumėt |
|---|
| 3p. | graibinėtų | graibinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | graibinėkim, graibinėkime |
|---|
| 2p. | graibinėki, graibinėk | graibinėkit, graibinėkite |
|---|
| 3p. | tegraibinėjie, tegraibinėja | tegraibinėja, tegraibinėjie |
|---|
|
