/ru/
приводить; доводить
/de/
herführen vt; bringen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | atvedu | atvedžiau | atvesdavau | atvesiu |
| 2p.sg. | atvedi | atvedei | atvesdavai | atvesi |
| 3p.sg. | atveda | atvedė | atvesdavo | atves |
| 1p.pl. | atvedame, atvedam | atvedėme, atvedėm | atvesdavome, atvesdavom | atvesime, atvesim |
| 2p.pl. | atvedat, atvedate | atvedėt, atvedėte | atvesdavot, atvesdavote | atvesit, atvesite |
| 3p.pl. | atveda | atvedė | atvesdavo | atves |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atvesčiau | atvestumėm, atvestume, atvestumėme |
| 2p. | atvestum, atvestumei | atvestumėte, atvestumėt |
| 3p. | atvestų | atvestų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | atveskime, atveskim | |
| 2p. | atvesk, atveski | atveskite, atveskit |
| 3p. | teatveda, teatvedie | teatvedie, teatveda |