|
|
|
|
литовский словарь / išgraibyti | |
išgraibýti (išgraĩbo, išgraĩbė) džn. (išsamstyti) вылавливать/выловить;
/en/
snatch out; get out; fish out;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgraibau | išgraibiau | išgraibydavau | išgraibysiu |
|---|
| 2p.sg. | išgraibai | išgraibei | išgraibydavai | išgraibysi |
|---|
| 3p.sg. | išgraibo | išgraibė | išgraibydavo | išgraibys |
|---|
| 1p.pl. | išgraibom, išgraibome | išgraibėm, išgraibėme | išgraibydavom, išgraibydavome | išgraibysime, išgraibysim |
|---|
| 2p.pl. | išgraibot, išgraibote | išgraibėt, išgraibėte | išgraibydavote, išgraibydavot | išgraibysit, išgraibysite |
|---|
| 3p.pl. | išgraibo | išgraibė | išgraibydavo | išgraibys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgraibyčiau | išgraibytumėm, išgraibytume, išgraibytumėme |
|---|
| 2p. | išgraibytumei, išgraibytum | išgraibytumėt, išgraibytumėte |
|---|
| 3p. | išgraibytų | išgraibytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgraibykim, išgraibykime |
|---|
| 2p. | išgraibyki, išgraibyk | išgraibykit, išgraibykite |
|---|
| 3p. | teišgraibai, teišgraibo | teišgraibai, teišgraibo |
|---|
|
