/ru/
крикнуть; закричать; гаркнуть
/en/
give a cry/shout; cry out; r. ant ko shout at smb
/de/
aufschreien* vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | rikteliu | riktelėjau | riktelėdavau | riktelėsiu |
| 2p.sg. | rikteli | riktelėjai | riktelėdavai | riktelėsi |
| 3p.sg. | rikteli | riktelėjo | riktelėdavo | riktelės |
| 1p.pl. | riktelime, riktelim | riktelėjome, riktelėjom | riktelėdavom, riktelėdavome | riktelėsime, riktelėsim |
| 2p.pl. | riktelite, riktelit | riktelėjot, riktelėjote | riktelėdavote, riktelėdavot | riktelėsite, riktelėsit |
| 3p.pl. | rikteli | riktelėjo | riktelėdavo | riktelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | riktelėčiau | riktelėtumėme, riktelėtumėm, riktelėtume |
| 2p. | riktelėtumei, riktelėtum | riktelėtumėt, riktelėtumėte |
| 3p. | riktelėtų | riktelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | riktelėkime, riktelėkim | |
| 2p. | riktelėk, riktelėki | riktelėkit, riktelėkite |
| 3p. | terikteli, teriktelie | teriktelie, terikteli |