/ru/
наглотаться; нажираться
/en/
menk. gorge oneself (with)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | priryju, pririju | pririjau | prirydavau | prirysiu |
| 2p.sg. | pririji, priryji | pririjai | prirydavai | prirysi |
| 3p.sg. | priryja, pririja | pririjo | prirydavo | priris |
| 1p.pl. | priryjame, pririjam, pririjame, priryjam | pririjome, pririjom | prirydavome, prirydavom | prirysim, prirysime |
| 2p.pl. | pririjat, priryjat, priryjate, pririjate | pririjot, pririjote | prirydavot, prirydavote | prirysite, prirysit |
| 3p.pl. | priryja, pririja | pririjo | prirydavo | priris |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | priryčiau | prirytumėme, prirytumėm, prirytume |
| 2p. | prirytum, prirytumei | prirytumėte, prirytumėt |
| 3p. | prirytų | prirytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prirykime, prirykim | |
| 2p. | priryki, priryk | prirykit, prirykite |
| 3p. | tepriryja, tepririjie, tepririja, tepriryjie | tepriryja, tepririjie, tepririja, tepriryjie |