|
|
|
|
литовский словарь / iššnekučiuoti | |
iššnekučiúoti (iššnekučiúoja, iššnekučiãvo) пробеседовать/ беседовать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iššnekučiuoju | iššnekučiavau | iššnekučiuodavau | iššnekučiuosiu |
|---|
| 2p.sg. | iššnekučiuoji | iššnekučiavai | iššnekučiuodavai | iššnekučiuosi |
|---|
| 3p.sg. | iššnekučiuoja | iššnekučiavo | iššnekučiuodavo | iššnekučiuos |
|---|
| 1p.pl. | iššnekučiuojame, iššnekučiuojam | iššnekučiavome, iššnekučiavom | iššnekučiuodavome, iššnekučiuodavom | iššnekučiuosim, iššnekučiuosime |
|---|
| 2p.pl. | iššnekučiuojat, iššnekučiuojate | iššnekučiavote, iššnekučiavot | iššnekučiuodavot, iššnekučiuodavote | iššnekučiuosite, iššnekučiuosit |
|---|
| 3p.pl. | iššnekučiuoja | iššnekučiavo | iššnekučiuodavo | iššnekučiuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iššnekučiuočiau | iššnekučiuotume, iššnekučiuotumėm, iššnekučiuotumėme |
|---|
| 2p. | iššnekučiuotum, iššnekučiuotumei | iššnekučiuotumėt, iššnekučiuotumėte |
|---|
| 3p. | iššnekučiuotų | iššnekučiuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iššnekučiuokim, iššnekučiuokime |
|---|
| 2p. | iššnekučiuok, iššnekučiuoki | iššnekučiuokite, iššnekučiuokit |
|---|
| 3p. | teiššnekučiuoja, teiššnekučiuojie | teiššnekučiuoja, teiššnekučiuojie |
|---|
|
