|
|
|
|
литовский словарь / užkalbėti | |
užkalbė́ti (ùžkalba, užkalbė́jo) — заговорить/заговаривать, заколдовать/заколдовывать;
dañtį užkalbė́ti (norėti apgauti) — заговаривать зубы
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užkalbu | užkalbėjau | užkalbėdavau | užkalbėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užkalbi | užkalbėjai | užkalbėdavai | užkalbėsi |
|---|
| 3p.sg. | užkalba | užkalbėjo | užkalbėdavo | užkalbės |
|---|
| 1p.pl. | užkalbame, užkalbam | užkalbėjom, užkalbėjome | užkalbėdavom, užkalbėdavome | užkalbėsim, užkalbėsime |
|---|
| 2p.pl. | užkalbate, užkalbat | užkalbėjote, užkalbėjot | užkalbėdavote, užkalbėdavot | užkalbėsite, užkalbėsit |
|---|
| 3p.pl. | užkalba | užkalbėjo | užkalbėdavo | užkalbės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užkalbėčiau | užkalbėtumėm, užkalbėtumėme, užkalbėtume |
|---|
| 2p. | užkalbėtumei, užkalbėtum | užkalbėtumėt, užkalbėtumėte |
|---|
| 3p. | užkalbėtų | užkalbėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užkalbėkime, užkalbėkim |
|---|
| 2p. | užkalbėk, užkalbėki | užkalbėkit, užkalbėkite |
|---|
| 3p. | teužkalbie, teužkalba | teužkalba, teužkalbie |
|---|
|
