/en/
compromise; discredit
/de/
kompromittieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kompromituoju | kompromitavau | kompromituodavau | kompromituosiu |
| 2p.sg. | kompromituoji | kompromitavai | kompromituodavai | kompromituosi |
| 3p.sg. | kompromituoja | kompromitavo | kompromituodavo | kompromituos |
| 1p.pl. | kompromituojame, kompromituojam | kompromitavome, kompromitavom | kompromituodavom, kompromituodavome | kompromituosim, kompromituosime |
| 2p.pl. | kompromituojat, kompromituojate | kompromitavot, kompromitavote | kompromituodavote, kompromituodavot | kompromituosite, kompromituosit |
| 3p.pl. | kompromituoja | kompromitavo | kompromituodavo | kompromituos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kompromituočiau | kompromituotumėme, kompromituotume, kompromituotumėm |
| 2p. | kompromituotumei, kompromituotum | kompromituotumėte, kompromituotumėt |
| 3p. | kompromituotų | kompromituotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kompromituokime, kompromituokim | |
| 2p. | kompromituoki, kompromituok | kompromituokit, kompromituokite |
| 3p. | tekompromituojie, tekompromituoja | tekompromituojie, tekompromituoja |