/ru/
оговаривать; клеветать
/en/
žr. apkalbinėti
/de/
: j-m Böses[Übles]Nachreden
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apkalbu | apkalbėjau | apkalbėdavau | apkalbėsiu |
| 2p.sg. | apkalbi | apkalbėjai | apkalbėdavai | apkalbėsi |
| 3p.sg. | apkalba | apkalbėjo | apkalbėdavo | apkalbės |
| 1p.pl. | apkalbam, apkalbame | apkalbėjom, apkalbėjome | apkalbėdavom, apkalbėdavome | apkalbėsim, apkalbėsime |
| 2p.pl. | apkalbat, apkalbate | apkalbėjot, apkalbėjote | apkalbėdavote, apkalbėdavot | apkalbėsite, apkalbėsit |
| 3p.pl. | apkalba | apkalbėjo | apkalbėdavo | apkalbės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkalbėčiau | apkalbėtumėm, apkalbėtume, apkalbėtumėme |
| 2p. | apkalbėtum, apkalbėtumei | apkalbėtumėte, apkalbėtumėt |
| 3p. | apkalbėtų | apkalbėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkalbėkime, apkalbėkim | |
| 2p. | apkalbėki, apkalbėk | apkalbėkit, apkalbėkite |
| 3p. | teapkalba, teapkalbie | teapkalbie, teapkalba |