|
|
|
|
литовский словарь / nukrypuoti | | nukrypúoti (nukrypúoja, nukrypãvo) пойти/идти [уйти/ уходить] покачиваясь
/en/ waddle (away).
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nukrypuoju | nukrypavau | nukrypuodavau | nukrypuosiu |
---|
2p.sg. | nukrypuoji | nukrypavai | nukrypuodavai | nukrypuosi |
---|
3p.sg. | nukrypuoja | nukrypavo | nukrypuodavo | nukrypuos |
---|
1p.pl. | nukrypuojame, nukrypuojam | nukrypavome, nukrypavom | nukrypuodavom, nukrypuodavome | nukrypuosim, nukrypuosime |
---|
2p.pl. | nukrypuojate, nukrypuojat | nukrypavot, nukrypavote | nukrypuodavote, nukrypuodavot | nukrypuosit, nukrypuosite |
---|
3p.pl. | nukrypuoja | nukrypavo | nukrypuodavo | nukrypuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nukrypuočiau | nukrypuotumėme, nukrypuotume, nukrypuotumėm |
---|
2p. | nukrypuotum, nukrypuotumei | nukrypuotumėt, nukrypuotumėte |
---|
3p. | nukrypuotų | nukrypuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nukrypuokim, nukrypuokime |
---|
2p. | nukrypuoki, nukrypuok | nukrypuokite, nukrypuokit |
---|
3p. | tenukrypuojie, tenukrypuoja | tenukrypuojie, tenukrypuoja |
---|
|