/ru/
выясниться; становиться ясным
/en/
grow clear; become clearer
/de/
sich klären, klar werden
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | aiškėju | aiškėjau | aiškėdavau | aiškėsiu |
| 2p.sg. | aiškėji | aiškėjai | aiškėdavai | aiškėsi |
| 3p.sg. | aiškėja | aiškėjo | aiškėdavo | aiškės |
| 1p.pl. | aiškėjame, aiškėjam | aiškėjome, aiškėjom | aiškėdavome, aiškėdavom | aiškėsime, aiškėsim |
| 2p.pl. | aiškėjat, aiškėjate | aiškėjote, aiškėjot | aiškėdavot, aiškėdavote | aiškėsite, aiškėsit |
| 3p.pl. | aiškėja | aiškėjo | aiškėdavo | aiškės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | aiškėčiau | aiškėtume, aiškėtumėm, aiškėtumėme |
| 2p. | aiškėtum, aiškėtumei | aiškėtumėt, aiškėtumėte |
| 3p. | aiškėtų | aiškėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | aiškėkime, aiškėkim | |
| 2p. | aiškėki, aiškėk | aiškėkite, aiškėkit |
| 3p. | teaiškėja, teaiškėjie | teaiškėjie, teaiškėja |