/ru/
одолевать; осиливать
/en/
overcome; overpower; conquer ; (susidoroti) cope (with), manage (smth)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apveikiu | apveikiau | apveikdavau | apveiksiu |
| 2p.sg. | apveiki | apveikei | apveikdavai | apveiksi |
| 3p.sg. | apveikia | apveikė | apveikdavo | apveiks |
| 1p.pl. | apveikiam, apveikiame | apveikėm, apveikėme | apveikdavome, apveikdavom | apveiksime, apveiksim |
| 2p.pl. | apveikiate, apveikiat | apveikėte, apveikėt | apveikdavote, apveikdavot | apveiksite, apveiksit |
| 3p.pl. | apveikia | apveikė | apveikdavo | apveiks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apveikčiau | apveiktumėme, apveiktumėm, apveiktume |
| 2p. | apveiktumei, apveiktum | apveiktumėte, apveiktumėt |
| 3p. | apveiktų | apveiktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apveikime, apveikim | |
| 2p. | apveiki, apveik | apveikit, apveikite |
| 3p. | teapveikia, teapveikie | teapveikie, teapveikia |