/ru/
опрокидывать на землю; сбить, повалить с ног; обрушивать
/en/
bring/knock down; jis pargriovė savo priešininką he knocked his enemy down
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pargriaunu | pargrioviau | pargriaudavau | pargriausiu |
| 2p.sg. | pargriauni | pargriovei | pargriaudavai | pargriausi |
| 3p.sg. | pargriauna | pargriovė | pargriaudavo | pargriaus |
| 1p.pl. | pargriaunam, pargriauname | pargriovėme, pargriovėm | pargriaudavom, pargriaudavome | pargriausim, pargriausime |
| 2p.pl. | pargriaunat, pargriaunate | pargriovėte, pargriovėt | pargriaudavot, pargriaudavote | pargriausite, pargriausit |
| 3p.pl. | pargriauna | pargriovė | pargriaudavo | pargriaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pargriaučiau | pargriautumėme, pargriautume, pargriautumėm |
| 2p. | pargriautumei, pargriautum | pargriautumėt, pargriautumėte |
| 3p. | pargriautų | pargriautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pargriaukime, pargriaukim | |
| 2p. | pargriauk, pargriauki | pargriaukite, pargriaukit |
| 3p. | tepargriauna, tepargriaunie | tepargriauna, tepargriaunie |