|
|
|
|
литовский словарь / nugrėbti | |
nugrė́bti (nugrė́bia, nugrė́bė) сгрести/сгребать, отгрести/отгребать
/en/
rake away/off.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nugrėbiu | nugrėbiau | nugrėbdavau | nugrėbsiu |
|---|
| 2p.sg. | nugrėbi | nugrėbei | nugrėbdavai | nugrėbsi |
|---|
| 3p.sg. | nugrėbia | nugrėbė | nugrėbdavo | nugrėbs |
|---|
| 1p.pl. | nugrėbiam, nugrėbiame | nugrėbėme, nugrėbėm | nugrėbdavom, nugrėbdavome | nugrėbsime, nugrėbsim |
|---|
| 2p.pl. | nugrėbiate, nugrėbiat | nugrėbėte, nugrėbėt | nugrėbdavote, nugrėbdavot | nugrėbsit, nugrėbsite |
|---|
| 3p.pl. | nugrėbia | nugrėbė | nugrėbdavo | nugrėbs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nugrėbčiau | nugrėbtumėme, nugrėbtumėm, nugrėbtume |
|---|
| 2p. | nugrėbtumei, nugrėbtum | nugrėbtumėte, nugrėbtumėt |
|---|
| 3p. | nugrėbtų | nugrėbtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nugrėbkim, nugrėbkime |
|---|
| 2p. | nugrėbki, nugrėbk | nugrėbkite, nugrėbkit |
|---|
| 3p. | tenugrėbia, tenugrėbie | tenugrėbie, tenugrėbia |
|---|
|
