|
|
|
|
литовский словарь / išvelėti | |
išvelė́ti (išvelė́ja, išvelė́jo) (išskalbti) выстирать/стирать (колотя бельевым вальком);
i. kám káilį — отодрать кого-л.
/en/
wash up one's linen with a washing- beetle ; i. kam kailį give smb a sound thrashing
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvelėju | išvelėjau | išvelėdavau | išvelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išvelėji | išvelėjai | išvelėdavai | išvelėsi |
|---|
| 3p.sg. | išvelėja | išvelėjo | išvelėdavo | išvelės |
|---|
| 1p.pl. | išvelėjam, išvelėjame | išvelėjome, išvelėjom | išvelėdavome, išvelėdavom | išvelėsime, išvelėsim |
|---|
| 2p.pl. | išvelėjat, išvelėjate | išvelėjot, išvelėjote | išvelėdavote, išvelėdavot | išvelėsit, išvelėsite |
|---|
| 3p.pl. | išvelėja | išvelėjo | išvelėdavo | išvelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvelėčiau | išvelėtume, išvelėtumėm, išvelėtumėme |
|---|
| 2p. | išvelėtumei, išvelėtum | išvelėtumėte, išvelėtumėt |
|---|
| 3p. | išvelėtų | išvelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvelėkim, išvelėkime |
|---|
| 2p. | išvelėk, išvelėki | išvelėkit, išvelėkite |
|---|
| 3p. | teišvelėja, teišvelėjie | teišvelėjie, teišvelėja |
|---|
|
