|
|
|
|
литовский словарь / išsidaužti | | išsidaũžti (išsidaũžia, išsìdaužė) 1. выбить/выбивать (себе); i. dañtį — выбить себе зуб; 2. šnek. выйти/ выходить [выехать/выезжать] со стуком
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsidaužiu | išsidaužiau | išsidauždavau | išsidaušiu |
---|
2p.sg. | išsidauži | išsidaužei | išsidauždavai | išsidauši |
---|
3p.sg. | išsidaužia | išsidaužė | išsidauždavo | išsidauš |
---|
1p.pl. | išsidaužiam, išsidaužiame | išsidaužėme, išsidaužėm | išsidauždavome | išsidaušime |
---|
2p.pl. | išsidaužiate | išsidaužėte, išsidaužėt | išsidauždavote | išsidaušite |
---|
3p.pl. | išsidaužia | išsidaužė | išsidauždavo | išsidauš |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsidaužčiau | išsidaužtume, išsidaužtumėme |
---|
2p. | išsidaužtumei, išsidaužtum | išsidaužtumėte |
---|
3p. | išsidaužtų | išsidaužtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsidaužkime, išsidaužkim |
---|
2p. | išsidaužki, išsidaužk | išsidaužkit, išsidaužkite |
---|
3p. | teišsidaužie, teišsidaužia | teišsidaužie, teišsidaužia |
---|
|