|
|
|
|
литовский словарь / prilazduoti | | prilazdúoti (prilazdúoja, prilazdãvo) šnek. поколотить/ колотить палкой
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prilazduoju | prilazdavau | prilazduodavau | prilazduosiu |
---|
2p.sg. | prilazduoji | prilazdavai | prilazduodavai | prilazduosi |
---|
3p.sg. | prilazduoja | prilazdavo | prilazduodavo | prilazduos |
---|
1p.pl. | prilazduojam, prilazduojame | prilazdavom, prilazdavome | prilazduodavome, prilazduodavom | prilazduosim, prilazduosime |
---|
2p.pl. | prilazduojate, prilazduojat | prilazdavot, prilazdavote | prilazduodavot, prilazduodavote | prilazduosite, prilazduosit |
---|
3p.pl. | prilazduoja | prilazdavo | prilazduodavo | prilazduos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prilazduočiau | prilazduotumėme, prilazduotumėm, prilazduotume |
---|
2p. | prilazduotum, prilazduotumei | prilazduotumėt, prilazduotumėte |
---|
3p. | prilazduotų | prilazduotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prilazduokime, prilazduokim |
---|
2p. | prilazduoki, prilazduok | prilazduokite, prilazduokit |
---|
3p. | teprilazduoja, teprilazduojie | teprilazduoja, teprilazduojie |
---|
|