/ru/
спаривать; соединять в пару
/en/
couple , pair
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | suporuoju | suporavau | suporuodavau | suporuosiu |
| 2p.sg. | suporuoji | suporavai | suporuodavai | suporuosi |
| 3p.sg. | suporuoja | suporavo | suporuodavo | suporuos |
| 1p.pl. | suporuojame, suporuojam | suporavome, suporavom | suporuodavome, suporuodavom | suporuosim, suporuosime |
| 2p.pl. | suporuojat, suporuojate | suporavot, suporavote | suporuodavote, suporuodavot | suporuosite, suporuosit |
| 3p.pl. | suporuoja | suporavo | suporuodavo | suporuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suporuočiau | suporuotume, suporuotumėme, suporuotumėm |
| 2p. | suporuotum, suporuotumei | suporuotumėt, suporuotumėte |
| 3p. | suporuotų | suporuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suporuokime, suporuokim | |
| 2p. | suporuok, suporuoki | suporuokit, suporuokite |
| 3p. | tesuporuoja, tesuporuojie | tesuporuojie, tesuporuoja |