/ru/
валить (лес); разрушать; подрывать (нпр. авторитет)
/en/
1. (ardyti, naikinti) destroy, demolish; tear down ; g. iki pamatų rase/raze (to the ground);2. (guldyti, versti) bring down, throw down , overthrow ; vėjas medžius griauna the wind is bringing/ knocking down the trees ;3. prk. (žlugdyti) undermine, sap; g. kieno autoritetą undermine smb's authority
/de/
abreißen* vt; namą ein Haus abreißen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | griaunu | grioviau | griaudavau | griausiu |
| 2p.sg. | griauni | griovei | griaudavai | griausi |
| 3p.sg. | griauna | griovė | griaudavo | griaus |
| 1p.pl. | griaunam, griauname | griovėm, griovėme | griaudavom, griaudavome | griausime, griausim |
| 2p.pl. | griaunate, griaunat | griovėte, griovėt | griaudavote, griaudavot | griausit, griausite |
| 3p.pl. | griauna | griovė | griaudavo | griaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | griaučiau | griautume, griautumėme, griautumėm |
| 2p. | griautumei, griautum | griautumėte, griautumėt |
| 3p. | griautų | griautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | griaukim, griaukime | |
| 2p. | griauk, griauki | griaukite, griaukit |
| 3p. | tegriaunie, tegriauna | tegriauna, tegriaunie |