/ru/
перерезать себе; перерезаться
/en/
(pvz., pirštą) cut (with a knife)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | persipjaunu | persipjoviau | persipjaudavau | persipjausiu |
| 2p.sg. | persipjauni | persipjovei | persipjaudavai | persipjausi |
| 3p.sg. | persipjauna | persipjovė | persipjaudavo | persipjaus |
| 1p.pl. | persipjaunam, persipjauname | persipjovėm, persipjovėme | persipjaudavome | persipjausime |
| 2p.pl. | persipjaunate | persipjovėt, persipjovėte | persipjaudavote | persipjausite |
| 3p.pl. | persipjauna | persipjovė | persipjaudavo | persipjaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | persipjaučiau | persipjautume, persipjautumėme |
| 2p. | persipjautumei, persipjautum | persipjautumėte |
| 3p. | persipjautų | persipjautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | persipjaukime, persipjaukim | |
| 2p. | persipjauk, persipjauki | persipjaukit, persipjaukite |
| 3p. | tepersipjauna, tepersipjaunie | tepersipjaunie, tepersipjauna |