|
|
|
|
литовский словарь / išvaikštinėti | |
išvaikštinė́ti (išvaikštinė́ja, išvaikštinė́jo) džn. mžb.
1. исхаживать/ поисходить;
2. расходиться/разойтись
/en/
žr. išvaikščioti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvaikštinėju | išvaikštinėjau | išvaikštinėdavau | išvaikštinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išvaikštinėji | išvaikštinėjai | išvaikštinėdavai | išvaikštinėsi |
|---|
| 3p.sg. | išvaikštinėja | išvaikštinėjo | išvaikštinėdavo | išvaikštinės |
|---|
| 1p.pl. | išvaikštinėjame, išvaikštinėjam | išvaikštinėjom, išvaikštinėjome | išvaikštinėdavom, išvaikštinėdavome | išvaikštinėsime, išvaikštinėsim |
|---|
| 2p.pl. | išvaikštinėjate, išvaikštinėjat | išvaikštinėjot, išvaikštinėjote | išvaikštinėdavote, išvaikštinėdavot | išvaikštinėsit, išvaikštinėsite |
|---|
| 3p.pl. | išvaikštinėja | išvaikštinėjo | išvaikštinėdavo | išvaikštinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvaikštinėčiau | išvaikštinėtumėme, išvaikštinėtume, išvaikštinėtumėm |
|---|
| 2p. | išvaikštinėtumei, išvaikštinėtum | išvaikštinėtumėt, išvaikštinėtumėte |
|---|
| 3p. | išvaikštinėtų | išvaikštinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvaikštinėkim, išvaikštinėkime |
|---|
| 2p. | išvaikštinėk, išvaikštinėki | išvaikštinėkite, išvaikštinėkit |
|---|
| 3p. | teišvaikštinėja, teišvaikštinėjie | teišvaikštinėjie, teišvaikštinėja |
|---|
|
