|
|
|
|
литовский словарь / įpirkti | |
įpir̃kti (į̃perka, įpir̃ko) быть в состоянии купить
/en/
be able to buy
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | įpirkau | įpirkdavau | įpirksiu |
|---|
| 2p.sg. | | įpirkai | įpirkdavai | įpirksi |
|---|
| 3p.sg. | | įpirko | įpirkdavo | įpirks |
|---|
| 1p.pl. | | įpirkome, įpirkom | įpirkdavom, įpirkdavome | įpirksime, įpirksim |
|---|
| 2p.pl. | | įpirkot, įpirkote | įpirkdavote, įpirkdavot | įpirksit, įpirksite |
|---|
| 3p.pl. | | įpirko | įpirkdavo | įpirks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įpirkčiau | įpirktumėm, įpirktumėme, įpirktume |
|---|
| 2p. | įpirktumei, įpirktum | įpirktumėt, įpirktumėte |
|---|
| 3p. | įpirktų | įpirktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įpirkime, įpirkim |
|---|
| 2p. | įpirk, įpirki | įpirkit, įpirkite |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
