/ru/
оглушать; ошеломлять; контузить
/en/
(smūgiu ir pan.) stun; (prk. t. p.) stagger; ta žinia mus pritrenkė the news stunned us .
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pritrenku, pritrenkiu | pritrenkiau | pritrenkdavau | pritrenksiu |
| 2p.sg. | pritrenki | pritrenkei | pritrenkdavai | pritrenksi |
| 3p.sg. | pritrenka, pritrenkia | pritrenkė | pritrenkdavo | pritrenks |
| 1p.pl. | pritrenkiam, pritrenkiame, pritrenkam, pritrenkame | pritrenkėm, pritrenkėme | pritrenkdavome, pritrenkdavom | pritrenksim, pritrenksime |
| 2p.pl. | pritrenkiate, pritrenkate, pritrenkiat, pritrenkat | pritrenkėt, pritrenkėte | pritrenkdavot, pritrenkdavote | pritrenksite, pritrenksit |
| 3p.pl. | pritrenka, pritrenkia | pritrenkė | pritrenkdavo | pritrenks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritrenkčiau | pritrenktumėm, pritrenktume, pritrenktumėme |
| 2p. | pritrenktum, pritrenktumei | pritrenktumėte, pritrenktumėt |
| 3p. | pritrenktų | pritrenktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritrenkime, pritrenkim | |
| 2p. | pritrenki, pritrenk | pritrenkite, pritrenkit |
| 3p. | tepritrenkia, tepritrenka, tepritrenkie | tepritrenkie, tepritrenkia, tepritrenka |