|
|
|
|
литовский словарь / dūkinti | | dū̃kinti (dū̃kina, dū̃kino) идти, разинув рот
/en/ (siutinti) enrage, infuriate, madden; drive wild
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | dūkinu | dūkinau | dūkindavau | dūkinsiu |
---|
2p.sg. | dūkini | dūkinai | dūkindavai | dūkinsi |
---|
3p.sg. | dūkina | dūkino | dūkindavo | dūkins |
---|
1p.pl. | dūkiname, dūkinam | dūkinom, dūkinome | dūkindavome, dūkindavom | dūkinsime, dūkinsim |
---|
2p.pl. | dūkinat, dūkinate | dūkinot, dūkinote | dūkindavot, dūkindavote | dūkinsit, dūkinsite |
---|
3p.pl. | dūkina | dūkino | dūkindavo | dūkins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | dūkinčiau | dūkintumėm, dūkintume, dūkintumėme |
---|
2p. | dūkintum, dūkintumei | dūkintumėt, dūkintumėte |
---|
3p. | dūkintų | dūkintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | dūkinkim, dūkinkime |
---|
2p. | dūkink, dūkinki | dūkinkite, dūkinkit |
---|
3p. | tedūkinie, tedūkina | tedūkinie, tedūkina |
---|
|