/ru/
развращать
/en/
debauch, corrupt, deprave
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ištvirkinu | ištvirkinau | ištvirkindavau | ištvirkinsiu |
| 2p.sg. | ištvirkini | ištvirkinai | ištvirkindavai | ištvirkinsi |
| 3p.sg. | ištvirkina | ištvirkino | ištvirkindavo | ištvirkins |
| 1p.pl. | ištvirkinam, ištvirkiname | ištvirkinom, ištvirkinome | ištvirkindavom, ištvirkindavome | ištvirkinsime, ištvirkinsim |
| 2p.pl. | ištvirkinat, ištvirkinate | ištvirkinote, ištvirkinot | ištvirkindavote, ištvirkindavot | ištvirkinsite, ištvirkinsit |
| 3p.pl. | ištvirkina | ištvirkino | ištvirkindavo | ištvirkins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištvirkinčiau | ištvirkintumėm, ištvirkintume, ištvirkintumėme |
| 2p. | ištvirkintumei, ištvirkintum | ištvirkintumėt, ištvirkintumėte |
| 3p. | ištvirkintų | ištvirkintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ištvirkinkime, ištvirkinkim | |
| 2p. | ištvirkink, ištvirkinki | ištvirkinkit, ištvirkinkite |
| 3p. | teištvirkina, teištvirkinie | teištvirkina, teištvirkinie |