/ru/
выбираться
/en/
(iš kur nors) get out; i. iš minios get out of the crowd
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsigaunu | išsigavau | išsigaudavau | išsigausiu |
| 2p.sg. | išsigauni | išsigavai | išsigaudavai | išsigausi |
| 3p.sg. | išsigauna | išsigavo | išsigaudavo | išsigaus |
| 1p.pl. | išsigauname, išsigaunam | išsigavom, išsigavome | išsigaudavome | išsigausime |
| 2p.pl. | išsigaunate | išsigavote, išsigavot | išsigaudavote | išsigausite |
| 3p.pl. | išsigauna | išsigavo | išsigaudavo | išsigaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigaučiau | išsigautume, išsigautumėme |
| 2p. | išsigautum, išsigautumei | išsigautumėte |
| 3p. | išsigautų | išsigautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsigaukim, išsigaukime | |
| 2p. | išsigauki, išsigauk | išsigaukite, išsigaukit |
| 3p. | teišsigauna, teišsigaunie | teišsigaunie, teišsigauna |