|
|
|
|
литовский словарь / klausinėti | |
klausinė́ti (klausinė́ja, klausinė́jo)
1. (ką ko) расспрашивать (кого о чём);
mokiniaĩ klausinė́jo mókytoją apiẽ Kaukãzo kálnus — ученики расспрашивали учителя о горах Кавказа;
2. опрашивать;
/ru/
расспрашивать; опрашивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | klausinėju | klausinėjau | klausinėdavau | klausinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | klausinėji | klausinėjai | klausinėdavai | klausinėsi |
|---|
| 3p.sg. | klausinėja | klausinėjo | klausinėdavo | klausinės |
|---|
| 1p.pl. | klausinėjame, klausinėjam | klausinėjom, klausinėjome | klausinėdavom, klausinėdavome | klausinėsim, klausinėsime |
|---|
| 2p.pl. | klausinėjate, klausinėjat | klausinėjot, klausinėjote | klausinėdavot, klausinėdavote | klausinėsit, klausinėsite |
|---|
| 3p.pl. | klausinėja | klausinėjo | klausinėdavo | klausinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | klausinėčiau | klausinėtumėm, klausinėtume, klausinėtumėme |
|---|
| 2p. | klausinėtum, klausinėtumei | klausinėtumėt, klausinėtumėte |
|---|
| 3p. | klausinėtų | klausinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | klausinėkim, klausinėkime |
|---|
| 2p. | klausinėki, klausinėk | klausinėkit, klausinėkite |
|---|
| 3p. | teklausinėja, teklausinėjie | teklausinėja, teklausinėjie |
|---|
|
