/ru/
впрягаться
/en/
1. (save) harness oneself; 2. (pvz., arklį) harness (for oneself)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsikinkau | įsikinkiau | įsikinkydavau | įsikinkysiu |
| 2p.sg. | įsikinkai | įsikinkei | įsikinkydavai | įsikinkysi |
| 3p.sg. | įsikinko | įsikinkė | įsikinkydavo | įsikinkys |
| 1p.pl. | įsikinkom, įsikinkome | įsikinkėm, įsikinkėme | įsikinkydavome | įsikinkysime |
| 2p.pl. | įsikinkote | įsikinkėte, įsikinkėt | įsikinkydavote | įsikinkysite |
| 3p.pl. | įsikinko | įsikinkė | įsikinkydavo | įsikinkys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikinkyčiau | įsikinkytumėme, įsikinkytume |
| 2p. | įsikinkytumei, įsikinkytum | įsikinkytumėte |
| 3p. | įsikinkytų | įsikinkytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsikinkykime, įsikinkykim | |
| 2p. | įsikinkyki, įsikinkyk | įsikinkykite, įsikinkykit |
| 3p. | teįsikinko, teįsikinkai | teįsikinkai, teįsikinko |