/ru/
оспаривать
/en/
dispute; call in question ;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | ginčiju | ginčijau | ginčydavau | ginčysiu |
| 2p.sg. | ginčiji | ginčijai | ginčydavai | ginčysi |
| 3p.sg. | ginčija | ginčijo | ginčydavo | ginčys |
| 1p.pl. | ginčijame, ginčijam | ginčijom, ginčijome | ginčydavom, ginčydavome | ginčysim, ginčysime |
| 2p.pl. | ginčijat, ginčijate | ginčijot, ginčijote | ginčydavote, ginčydavot | ginčysite, ginčysit |
| 3p.pl. | ginčija | ginčijo | ginčydavo | ginčys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ginčyčiau | ginčytumėm, ginčytume, ginčytumėme |
| 2p. | ginčytum, ginčytumei | ginčytumėt, ginčytumėte |
| 3p. | ginčytų | ginčytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | ginčykime, ginčykim | |
| 2p. | ginčyk, ginčyki | ginčykit, ginčykite |
| 3p. | teginčijie, teginčija | teginčija, teginčijie |