/ru/
вдыхать; вселять, внушать
/en/
1. inhale, breathe in; 2. prk. (jausmą, mintį) inspire (smb with smth)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kvepiu | kvėpiau | kvėpdavau | kvėpsiu |
| 2p.sg. | kvepi | kvėpei | kvėpdavai | kvėpsi |
| 3p.sg. | kvepia | kvėpė | kvėpdavo | kvėps |
| 1p.pl. | kvepiam, kvepiame | kvėpėme, kvėpėm | kvėpdavome, kvėpdavom | kvėpsim, kvėpsime |
| 2p.pl. | kvepiat, kvepiate | kvėpėt, kvėpėte | kvėpdavote, kvėpdavot | kvėpsite, kvėpsit |
| 3p.pl. | kvepia | kvėpė | kvėpdavo | kvėps |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kvėpčiau | kvėptumėme, kvėptumėm, kvėptume |
| 2p. | kvėptumei, kvėptum | kvėptumėt, kvėptumėte |
| 3p. | kvėptų | kvėptų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kvėpkime, kvėpkim | |
| 2p. | kvėpk, kvėpki | kvėpkite, kvėpkit |
| 3p. | tekvepia, tekvepie | tekvepia, tekvepie |