|
|
|
|
литовский словарь / uostinėti | |
uostinė́ti (uostinė́ja, uostinė́jo) džn.
1. нюхать; обнюхивать;
2. prk. (šnipinėti) вынюхивать šnek., разнюхивать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | uostinėju | uostinėjau | uostinėdavau | uostinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | uostinėji | uostinėjai | uostinėdavai | uostinėsi |
|---|
| 3p.sg. | uostinėja | uostinėjo | uostinėdavo | uostinės |
|---|
| 1p.pl. | uostinėjam, uostinėjame | uostinėjome, uostinėjom | uostinėdavom, uostinėdavome | uostinėsim, uostinėsime |
|---|
| 2p.pl. | uostinėjate, uostinėjat | uostinėjote, uostinėjot | uostinėdavote, uostinėdavot | uostinėsite, uostinėsit |
|---|
| 3p.pl. | uostinėja | uostinėjo | uostinėdavo | uostinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | uostinėčiau | uostinėtumėme, uostinėtumėm, uostinėtume |
|---|
| 2p. | uostinėtum, uostinėtumei | uostinėtumėt, uostinėtumėte |
|---|
| 3p. | uostinėtų | uostinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | uostinėkime, uostinėkim |
|---|
| 2p. | uostinėk, uostinėki | uostinėkit, uostinėkite |
|---|
| 3p. | teuostinėjie, teuostinėja | teuostinėjie, teuostinėja |
|---|
|
