|
|
|
|
литовский словарь / užstatinėti | |
užstatinė́ti (užstatinė́ja, užstatinė́jo) džn.
1. заставлять;
2. застраивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užstatinėju | užstatinėjau | užstatinėdavau | užstatinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | užstatinėji | užstatinėjai | užstatinėdavai | užstatinėsi |
|---|
| 3p.sg. | užstatinėja | užstatinėjo | užstatinėdavo | užstatinės |
|---|
| 1p.pl. | užstatinėjam, užstatinėjame | užstatinėjom, užstatinėjome | užstatinėdavome, užstatinėdavom | užstatinėsime, užstatinėsim |
|---|
| 2p.pl. | užstatinėjat, užstatinėjate | užstatinėjot, užstatinėjote | užstatinėdavote, užstatinėdavot | užstatinėsit, užstatinėsite |
|---|
| 3p.pl. | užstatinėja | užstatinėjo | užstatinėdavo | užstatinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užstatinėčiau | užstatinėtumėme, užstatinėtume, užstatinėtumėm |
|---|
| 2p. | užstatinėtumei, užstatinėtum | užstatinėtumėt, užstatinėtumėte |
|---|
| 3p. | užstatinėtų | užstatinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užstatinėkim, užstatinėkime |
|---|
| 2p. | užstatinėk, užstatinėki | užstatinėkite, užstatinėkit |
|---|
| 3p. | teužstatinėja, teužstatinėjie | teužstatinėja, teužstatinėjie |
|---|
|
