/ru/
застревать; западать; запечатлеться; засесть; заедать (техн.)
/en/
1. (pvz., gerklėje) stick; vilkui kaulas įstrigo a bone stuck in the wolf's throat ;2. prk. (pvz., į širdį, į atmintį) be imprinted, be inculcated (on, upon); į. į širdį be imprinted in one's mind; į. į kieno atmintį stick in smb's memory šnek.;3. jam kulka įstrigo į šoną a bullet lodged in his side
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įstringu | įstrigau | įstrigdavau | įstrigsiu |
| 2p.sg. | įstringi | įstrigai | įstrigdavai | įstrigsi |
| 3p.sg. | įstringa | įstrigo | įstrigdavo | įstrigs |
| 1p.pl. | įstringam, įstringame | įstrigom, įstrigome | įstrigdavom, įstrigdavome | įstrigsime, įstrigsim |
| 2p.pl. | įstringate, įstringat | įstrigote, įstrigot | įstrigdavote, įstrigdavot | įstrigsit, įstrigsite |
| 3p.pl. | įstringa | įstrigo | įstrigdavo | įstrigs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įstrigčiau | įstrigtumėm, įstrigtume, įstrigtumėme |
| 2p. | įstrigtum, įstrigtumei | įstrigtumėte, įstrigtumėt |
| 3p. | įstrigtų | įstrigtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įstrikime, įstrikim | |
| 2p. | įstrik, įstriki | įstrikite, įstrikit |
| 3p. | teįstringie, teįstringa | teįstringa, teįstringie |