|
|
|
|
литовский словарь / įsotinti | | įsótinti (įsótina, įsótino) žr. prisotinti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įsotinu | įsotinau | įsotindavau | įsotinsiu |
---|
2p.sg. | įsotini | įsotinai | įsotindavai | įsotinsi |
---|
3p.sg. | įsotina | įsotino | įsotindavo | įsotins |
---|
1p.pl. | įsotinam, įsotiname | įsotinome, įsotinom | įsotindavom, įsotindavome | įsotinsim, įsotinsime |
---|
2p.pl. | įsotinate, įsotinat | įsotinote, įsotinot | įsotindavote, įsotindavot | įsotinsite, įsotinsit |
---|
3p.pl. | įsotina | įsotino | įsotindavo | įsotins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įsotinčiau | įsotintumėm, įsotintume, įsotintumėme |
---|
2p. | įsotintum, įsotintumei | įsotintumėte, įsotintumėt |
---|
3p. | įsotintų | įsotintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įsotinkime, įsotinkim |
---|
2p. | įsotinki, įsotink | įsotinkit, įsotinkite |
---|
3p. | teįsotinie, teįsotina | teįsotinie, teįsotina |
---|
|