|
|
|
|
литовский словарь / užkietėti | | užkietė́ti (užkietė́ja, užkietė́jo) 1.: mán užkietė́ję viduriaĩ — у меня запор, меня закрепило; 2. prk. зачерстветь/черстветь, окаменеть/каменеть; užkietė́jusi širdìs — окаменелое сердце; užkietė́jęs nusikal̃tėlis — закоснелый преступник
/ru/ зачерстветь; закоренеть; (за)коснеть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | užkietėju | užkietėjau | užkietėdavau | užkietėsiu |
---|
2p.sg. | užkietėji | užkietėjai | užkietėdavai | užkietėsi |
---|
3p.sg. | užkietėja | užkietėjo | užkietėdavo | užkietės |
---|
1p.pl. | užkietėjam, užkietėjame | užkietėjome, užkietėjom | užkietėdavome, užkietėdavom | užkietėsime, užkietėsim |
---|
2p.pl. | užkietėjat, užkietėjate | užkietėjot, užkietėjote | užkietėdavot, užkietėdavote | užkietėsite, užkietėsit |
---|
3p.pl. | užkietėja | užkietėjo | užkietėdavo | užkietės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | užkietėčiau | užkietėtume, užkietėtumėme, užkietėtumėm |
---|
2p. | užkietėtum, užkietėtumei | užkietėtumėte, užkietėtumėt |
---|
3p. | užkietėtų | užkietėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | užkietėkime, užkietėkim |
---|
2p. | užkietėk, užkietėki | užkietėkit, užkietėkite |
---|
3p. | teužkietėjie, teužkietėja | teužkietėjie, teužkietėja |
---|
|