/ru/
влюбляться
/en/
fall in love (with); lose one's heart (to)
/de/
(ką) sich verlieben (in j-n)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsimyliu | įsimylėjau | įsimylėdavau | įsimylėsiu |
| 2p.sg. | įsimyli | įsimylėjai | įsimylėdavai | įsimylėsi |
| 3p.sg. | įsimyli | įsimylėjo | įsimylėdavo | įsimylės |
| 1p.pl. | įsimylim, įsimylime | įsimylėjome, įsimylėjom | įsimylėdavome | įsimylėsime |
| 2p.pl. | įsimylite | įsimylėjote, įsimylėjot | įsimylėdavote | įsimylėsite |
| 3p.pl. | įsimyli | įsimylėjo | įsimylėdavo | įsimylės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsimylėčiau | įsimylėtumėme, įsimylėtume |
| 2p. | įsimylėtumei, įsimylėtum | įsimylėtumėte |
| 3p. | įsimylėtų | įsimylėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsimylėkime, įsimylėkim | |
| 2p. | įsimylėki, įsimylėk | įsimylėkit, įsimylėkite |
| 3p. | teįsimylie, teįsimyli | teįsimylie, teįsimyli |