|
|
|
|
литовский словарь / veldėti | |
veldė́ti (véldi, veldė́jo) получать в наследство, наследовать;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | veldžiu | veldėjau | veldėdavau | veldėsiu |
|---|
| 2p.sg. | veldi | veldėjai | veldėdavai | veldėsi |
|---|
| 3p.sg. | veldi | veldėjo | veldėdavo | veldės |
|---|
| 1p.pl. | veldim, veldime | veldėjom, veldėjome | veldėdavome, veldėdavom | veldėsim, veldėsime |
|---|
| 2p.pl. | veldite, veldit | veldėjote, veldėjot | veldėdavot, veldėdavote | veldėsite, veldėsit |
|---|
| 3p.pl. | veldi | veldėjo | veldėdavo | veldės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | veldėčiau | veldėtumėme, veldėtumėm, veldėtume |
|---|
| 2p. | veldėtumei, veldėtum | veldėtumėt, veldėtumėte |
|---|
| 3p. | veldėtų | veldėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | veldėkime, veldėkim |
|---|
| 2p. | veldėki, veldėk | veldėkit, veldėkite |
|---|
| 3p. | teveldi, teveldie | teveldie, teveldi |
|---|
|
