/ru/
обещать(ся)
/en/
žr. prižadėti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisižadu | prisižadėjau | prisižadėdavau | prisižadėsiu |
| 2p.sg. | prisižadi | prisižadėjai | prisižadėdavai | prisižadėsi |
| 3p.sg. | prisižada | prisižadėjo | prisižadėdavo | prisižadės |
| 1p.pl. | prisižadam, prisižadame | prisižadėjome, prisižadėjom | prisižadėdavome | prisižadėsime |
| 2p.pl. | prisižadate | prisižadėjot, prisižadėjote | prisižadėdavote | prisižadėsite |
| 3p.pl. | prisižada | prisižadėjo | prisižadėdavo | prisižadės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisižadėčiau | prisižadėtumėme, prisižadėtume |
| 2p. | prisižadėtumei, prisižadėtum | prisižadėtumėte |
| 3p. | prisižadėtų | prisižadėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisižadėkime, prisižadėkim | |
| 2p. | prisižadėki, prisižadėk | prisižadėkit, prisižadėkite |
| 3p. | teprisižadie, teprisižada | teprisižada, teprisižadie |