/en/
žr. deklamuoti
/de/
deklamieren vt, vortragen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | padeklamuoju | padeklamavau | padeklamuodavau | padeklamuosiu |
| 2p.sg. | padeklamuoji | padeklamavai | padeklamuodavai | padeklamuosi |
| 3p.sg. | padeklamuoja | padeklamavo | padeklamuodavo | padeklamuos |
| 1p.pl. | padeklamuojam, padeklamuojame | padeklamavome, padeklamavom | padeklamuodavome, padeklamuodavom | padeklamuosime, padeklamuosim |
| 2p.pl. | padeklamuojate, padeklamuojat | padeklamavot, padeklamavote | padeklamuodavot, padeklamuodavote | padeklamuosite, padeklamuosit |
| 3p.pl. | padeklamuoja | padeklamavo | padeklamuodavo | padeklamuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | padeklamuočiau | padeklamuotumėme, padeklamuotumėm, padeklamuotume |
| 2p. | padeklamuotum, padeklamuotumei | padeklamuotumėt, padeklamuotumėte |
| 3p. | padeklamuotų | padeklamuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | padeklamuokim, padeklamuokime | |
| 2p. | padeklamuoki, padeklamuok | padeklamuokit, padeklamuokite |
| 3p. | tepadeklamuoja, tepadeklamuojie | tepadeklamuoja, tepadeklamuojie |