/ru/
перечислить; назвать; наименовать; озаглавить
/en/
(pavadinti) name, give a name (to)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įvardiju | įvardijau | įvardydavau | įvardysiu |
| 2p.sg. | įvardiji | įvardijai | įvardydavai | įvardysi |
| 3p.sg. | įvardija | įvardijo | įvardydavo | įvardys |
| 1p.pl. | įvardijame, įvardijam | įvardijom, įvardijome | įvardydavome, įvardydavom | įvardysime, įvardysim |
| 2p.pl. | įvardijate, įvardijat | įvardijote, įvardijot | įvardydavot, įvardydavote | įvardysit, įvardysite |
| 3p.pl. | įvardija | įvardijo | įvardydavo | įvardys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvardyčiau | įvardytume, įvardytumėme, įvardytumėm |
| 2p. | įvardytumei, įvardytum | įvardytumėt, įvardytumėte |
| 3p. | įvardytų | įvardytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įvardykim, įvardykime | |
| 2p. | įvardyki, įvardyk | įvardykit, įvardykite |
| 3p. | teįvardija, teįvardijie | teįvardija, teįvardijie |