/ru/
ожесточить, остервенить, (вз)бесить
/en/
make rabid/mad/furious; embitter
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įnirtinu | įnirtinau | įnirtindavau | įnirtinsiu |
| 2p.sg. | įnirtini | įnirtinai | įnirtindavai | įnirtinsi |
| 3p.sg. | įnirtina | įnirtino | įnirtindavo | įnirtins |
| 1p.pl. | įnirtinam, įnirtiname | įnirtinom, įnirtinome | įnirtindavome, įnirtindavom | įnirtinsime, įnirtinsim |
| 2p.pl. | įnirtinat, įnirtinate | įnirtinote, įnirtinot | įnirtindavot, įnirtindavote | įnirtinsit, įnirtinsite |
| 3p.pl. | įnirtina | įnirtino | įnirtindavo | įnirtins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įnirtinčiau | įnirtintume, įnirtintumėme, įnirtintumėm |
| 2p. | įnirtintumei, įnirtintum | įnirtintumėt, įnirtintumėte |
| 3p. | įnirtintų | įnirtintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įnirtinkim, įnirtinkime | |
| 2p. | įnirtink, įnirtinki | įnirtinkit, įnirtinkite |
| 3p. | teįnirtinie, teįnirtina | teįnirtina, teįnirtinie |