|
|
|
|
литовский словарь / pavelti | |
pavélti (pàvelia, pavė́lė)
1. повалять/валять;
2. немного взъерошить/взъерошивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | paveliu | pavėliau | paveldavau | pavelsiu |
|---|
| 2p.sg. | paveli | pavėlei | paveldavai | pavelsi |
|---|
| 3p.sg. | pavelia | pavėlė | paveldavo | pavels |
|---|
| 1p.pl. | paveliam, paveliame | pavėlėm, pavėlėme | paveldavom, paveldavome | pavelsim, pavelsime |
|---|
| 2p.pl. | paveliate, paveliat | pavėlėt, pavėlėte | paveldavote, paveldavot | pavelsite, pavelsit |
|---|
| 3p.pl. | pavelia | pavėlė | paveldavo | pavels |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pavelčiau | paveltumėm, paveltume, paveltumėme |
|---|
| 2p. | paveltumei, paveltum | paveltumėt, paveltumėte |
|---|
| 3p. | paveltų | paveltų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pavelkime, pavelkim |
|---|
| 2p. | pavelki, pavelk | pavelkit, pavelkite |
|---|
| 3p. | tepavelia, tepavelie | tepavelie, tepavelia |
|---|
|
