/ru/
сплетаться переплетаться
/en/
interlace; susiraizgiusios šakos interlacing branches
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susiraizgau | susiraizgiau | susiraizgydavau | susiraizgysiu |
| 2p.sg. | susiraizgai | susiraizgei | susiraizgydavai | susiraizgysi |
| 3p.sg. | susiraizgo | susiraizgė | susiraizgydavo | susiraizgys |
| 1p.pl. | susiraizgome, susiraizgom | susiraizgėm, susiraizgėme | susiraizgydavome | susiraizgysime |
| 2p.pl. | susiraizgote | susiraizgėte, susiraizgėt | susiraizgydavote | susiraizgysite |
| 3p.pl. | susiraizgo | susiraizgė | susiraizgydavo | susiraizgys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiraizgyčiau | susiraizgytume, susiraizgytumėme |
| 2p. | susiraizgytum, susiraizgytumei | susiraizgytumėte |
| 3p. | susiraizgytų | susiraizgytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiraizgykim, susiraizgykime | |
| 2p. | susiraizgyk, susiraizgyki | susiraizgykit, susiraizgykite |
| 3p. | tesusiraizgo, tesusiraizgai | tesusiraizgai, tesusiraizgo |