/ru/
шевелиться; двигаться
/en/
stir, move ; (apie uodegą) wag
/de/
sich bewegen*
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | krutu | krutėjau | krutėdavau | krutėsiu |
| 2p.sg. | kruti | krutėjai | krutėdavai | krutėsi |
| 3p.sg. | kruta | krutėjo | krutėdavo | krutės |
| 1p.pl. | krutam, krutame | krutėjom, krutėjome | krutėdavom, krutėdavome | krutėsim, krutėsime |
| 2p.pl. | krutate, krutat | krutėjote, krutėjot | krutėdavot, krutėdavote | krutėsit, krutėsite |
| 3p.pl. | kruta | krutėjo | krutėdavo | krutės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | krutėčiau | krutėtumėm, krutėtume, krutėtumėme |
| 2p. | krutėtum, krutėtumei | krutėtumėte, krutėtumėt |
| 3p. | krutėtų | krutėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | krutėkim, krutėkime | |
| 2p. | krutėki, krutėk | krutėkite, krutėkit |
| 3p. | tekruta, tekrutie | tekrutie, tekruta |