/ru/
завоёвывать
/en/
conquer ; win; gain; (pasiekti) achieve ; earn
/de/
erkämpfen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | iškovoju | iškovojau | iškovodavau | iškovosiu |
| 2p.sg. | iškovoji | iškovojai | iškovodavai | iškovosi |
| 3p.sg. | iškovoja | iškovojo | iškovodavo | iškovos |
| 1p.pl. | iškovojame, iškovojam | iškovojome, iškovojom | iškovodavome, iškovodavom | iškovosim, iškovosime |
| 2p.pl. | iškovojat, iškovojate | iškovojot, iškovojote | iškovodavot, iškovodavote | iškovosite, iškovosit |
| 3p.pl. | iškovoja | iškovojo | iškovodavo | iškovos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškovočiau | iškovotume, iškovotumėm, iškovotumėme |
| 2p. | iškovotum, iškovotumei | iškovotumėt, iškovotumėte |
| 3p. | iškovotų | iškovotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | iškovokime, iškovokim | |
| 2p. | iškovoki, iškovok | iškovokit, iškovokite |
| 3p. | teiškovojie, teiškovoja | teiškovojie, teiškovoja |