/ru/
обещать
/en/
promise ; jis pažadėjo ateiti laiku he promised to be punctual
/de/
versprechen* vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | pažadu | pažadėjau | pažadėdavau | pažadėsiu |
2p.sg. | pažadi | pažadėjai | pažadėdavai | pažadėsi |
3p.sg. | pažada | pažadėjo | pažadėdavo | pažadės |
1p.pl. | pažadame, pažadam | pažadėjome, pažadėjom | pažadėdavom, pažadėdavome | pažadėsim, pažadėsime |
2p.pl. | pažadat, pažadate | pažadėjote, pažadėjot | pažadėdavote, pažadėdavot | pažadėsite, pažadėsit |
3p.pl. | pažada | pažadėjo | pažadėdavo | pažadės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | pažadėčiau | pažadėtumėme, pažadėtumėm, pažadėtume |
2p. | pažadėtumei, pažadėtum | pažadėtumėt, pažadėtumėte |
3p. | pažadėtų | pažadėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | pažadėkime, pažadėkim | |
2p. | pažadėki, pažadėk | pažadėkit, pažadėkite |
3p. | tepažada, tepažadie | tepažadie, tepažada |